Ateina rudenys per pievų žiedus,
Per žalio miško lapelius.
Taip šalta rytmetį, paukštelis nebegieda
Ir nebežydi žiedas, pilnas ir gražus.
Koks mėlynas dangus! Danguj akutės gailios
Kas vakarą graudina mus.
Prisirenka širdy daug ilgesio, daug meilės
Berašant rudenio žodžius.
Netrukus kris ant tako snaigės
Ir nebebus jau taip jauku -
Viskas pasauly vieną kartą baigias.
Kartu neamžinas ir tu - žmogus.
Autorius Vytautas Mačernis
Rudens spalvų ir gaidų pastūmėta pasiuvau Rudens angelus.Ir paėmus į rankas medžiagėlę,jau žinojau kam ji bus skirta.Pristatau savo mielas lėlytes jums.......
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą