sekmadienis, birželio 26, 2011

Lėlė Tilda-paplūdimio mergaitė

Ilgai puoselėjau viltį pasiūti savo rankų darbo lėlę.Tačiau ,tai buvo man ,atrodė neįgyvendama svajonė.Nes nelabai mėgstu imti adatą į rankas.Nors mokyklos laikais siūdavome su drauge  ir kelnes,ir švarkus ir viską kas šaudavo į galvą.Nes mūsų  mokyklos laikais nebuvo tokio pasirinkimo rūbų ,kaip dabar.O pasipuošti visada ir visur norėdavosi.Ir griebdavom adatą į rankas.Na ir nuo tų mokyklos laikų nieko rimto daugiau ir nesusiūvau.
O dabar noras buvo didesnis už baimę,ar kas nors pavyks.Daug laiko praleidusi internete,išsityrinėjusi siūvimo lėlių tildų(kažkodėl jos mane labiausiai sužavėjo.Jeigu kas nežino,tai skandinaviško stiliaus interjerinės lėlytės,kurių veido išraiška daugiau yra įsivaizduojama,nes jos neturi burnytės,o kartais ir nosytės. ) visus niuansus ,ėmiausi darbo.Pirmas darbas būna visada sunkiausias.Nežinai,nesi įgūdęs šių lėlyčių siuvėjas.Tai tik pirmi bandymai.Pradžai aišku buvo nuo iškarpų ,kurias atsisiunčiau iš interneto.Pradėjus darbą,kaip visada,iškyla kur kas daugiau klausimų,negu tik tuomet,kol tik renki visa info.Išsikirpau,susiūvau,o po to prasidėjo sunkiausias man darbas.Išversti lėlytės iškarpą į gerąją pusę ir prikimšti sintepono.
Išversti tikrai buvo sunku,viena kojytė net suplyšo.Teko susiūti kitą.Jos kojytės ir rankytės tokios laibos ,tikra manekenė.....Vyko vyko darbas.Vieną vakarą,antrą vakarą ir t.t........Bet tai nebuvo vien tik darbas,tai kartu ir meditacija,į kurią pasineri siūdamas.Na ir po keleto vakarų darbo,štai pasaulį išvydo tokia lėlytė.Santūri,švelni,visai ,,neįdegusi,,geltonkasė.Kažko ,žiūrint į ją,man dar trūksta.....na ,bet viskas su laiku....o dabar parodysiu ir jums Tildą,pliažo mergaitę.....pozuojame.....





Dabar pagavus įkvėpimui,žinau,kad tobulinsiu savo įgūdžius lėlių siuvime.Ir ,manau,pasidalinsiu su jumis foto ir savo mintimis.
Ir dar daug noriu išbandyti ....ir dekupažą jau bandau,o ateity ir skrebinimas įdomu būtų

šeštadienis, birželio 18, 2011

Žiedai žiedeliai

Malonu,kad jūs užsukate į mano užrašus.Čia jūs visada esate laukiami ir geidžiami.O aš negaliu ,ir vsi negaliu atsidžiaugti gamta visais metų laikais. Tačiau ,ypač šiuo metu ,toks grožis gamtoje,laukuose,miškuose ir mūsų darželiuose ir soduose( na neskaitant žolių,su kuriomis visai nebespėjame kovoti).Sodyboje nieko atrodo daugiau ir nedarome ,o tik kovojame su jomis. Juk toks grožis,kada žolytė trumpai nupjauta.Nors prisiminus mano vaikystę kaime,niekas taip nešienaudavo labai jau labai to kiemelio.Lakstydavai basa per rasotą pievą ir kiemelį ir toks kaifass......tik dabar tai įvertini ir supranti,juk toks malonumas.Toks vėjavaikiškas gyvenimėlis buvo.Niekas atrodo niekur neskubėdavo ir visur spėdavo.O dabar visi nebebėga,o jau tiesiog skraido.Pamiršdami paklausti vienas kito kaip gyvena,kaip jaučiasi,kas geresnio.......oi aš jau čia labai nukrypau.Bet tiesiog užplūdo malonūs jausmai ,nukeldami mane į daug metų atgal......
Vyrui ,jis taip sako,jau baisu pagalvoti,kad  vėl reiks pjauti žolę.Na,bet ką darysi........Imam į rankas žoliapjovę ir žingsniuojame.....

Nors ir labai gera mūsų žoliapjovė ,bet ,kadangi sodyboje esame turtingi žemės plotais aplink sodybą,tai sugalvojame vis didesnes plantacijas nušienauti.Tad ir vaikštom vairą įsikabinę bene visą dieną.oi kaip reikia traktoriuko......


oi palaukite,juk apie žiedus žiedelius susiruošiau rašyti,bet visai nukrypau...... Įsižiūrėkite iš arčiau ....ir pasidžaikite kartu su manimi.Tiesa,nesu tokia gera fotografė,nes fotoaparato galimybes dar ne visas įkandau.Dažniau po ranka pakliūna mobilus telefonas.Su juo ir užfiksuoju ką sugalvojus

Štai ši gėlelė ankstesnių šeimininkų palikimas.......


O štai čia pirmas mano petunijos žiedelis,kurį ant palangės puoselėjau iš mažos sėklytės,visą žiemą ant palangės.Ir štai jau ji mane džiugina....




O štai mano močiutės dovana -pelargonija.Kurią auginau  irgi ant palangės,o dabar ji džiaugiasi saulutės spinduliais lauke......man tai senovinės ir pačios gražiausios gėlės.Kurių būdavo pilnos palangės.O dabar kažkodėl mes džiaugiamės atveštinėmis gėlėmis,o senas ,gražias gėlytes baigiami pamiršti.beje,kažkodėl man nepatikdavo anksčiau šių gėlių kvapas....


O štai ši gražuolė atkeliavo iš  mano  draugės  iš Vilniaus.....dabar ji apsigyveno sodyboje.....


Nors ir nesu didelė fanatė gėlininkystės,tačiau keletas žiedų  užaugintų pačios ,labai džiugina širdelę ir akeles

o štai  puokštė mano brangiausiajam,kuris prasitarė ,kad labai mėgsta lubinus.....kurių radau prie pat namų esančiame miškelyje


O štai šitos didelės ,,puokštės,,,  .kaip aš sakau, pražydusių jazminų ,reik perduot jums ne vaizdą,o kvapą......nepakartojama.....su laiku prie jų  bus įkurta pasisėdėjimo vietelė......gaila,kažkaip labai neužtenka viskam laiko......



trečiadienis, birželio 08, 2011

Pirmosios maudynės

 SEzonas maudynių atidarytas.Aišku ne aš jį atidariau ,o mano vyrija.Pirmosios maudynės mūsų prūde įvyko Tėčio dienos išvakarėse. Aš kaip visada kūriau sodyboje grožį.......kaip gera ten krapštytis,stebėti kiekvienos gėlytės prasikalusį žiedelį,puoselėti,bei džiaugtis visu tuo



 Štai pražydo visokiom spalvom vilkdalgiai......


čia jau sūniui pavargus ir sukaitus,kilo noras griūt į prūdą
gerai pasimaudžius darbas alpinariume vyko toliau....
dar iki galutinio rezultato toli gražu......na bet ir Maskva ne iškarto statėsi......laukite tęsinio

Pyragas su pievagrybiais iš sluoskniuotos tešlos

Lauke karšta,taui tupiu namie ir ką nors sugalvoju pagaminti.Vakar gaminau  ne saldų  pyragą iš sluoksniuotos bemielės tešlos.Jums reikės: 500 gr.bemielės sluoksniuotos tešlos,(2*250gr.)
                                                               Įdarui:   svogūnų galvų kokias 4,
                                                                           Pievagrybių 5 vnt didelių,
                                                                        Fermentinio sūrio  kokius 150gr,
                                                                           2 kiaušinius
                                                                            saujelės špinatų,
                                                                            prieskonių,druskos.
Pirmiausia pakepiau ant silpnos ugnies svogūnus,kad būtų tokie kaip patroškinti.Kol jie  kepa,susipjausšiau pievagrybius,susitarkavau sūrį.Viską sumaišiau su keptais svogūnais.Į šią masę dar įpjausčiau špinatų.Atskirai  išplaktus kiaušinius sumaišyti su visa mase.Bet galite dėti vieną kiaušinį,nes man skystoka masė gavosi.Įdėkite mėgiamų prieskonių ir druskytės nepamirškite.Vieną tešlos  gabalą šiek tiek iškočiokite,tieskite į sviestu išteptą skardą.Po to sudėkite įdarą,ir ant jo dėkite kitą tešlos gabalą.Viršų įpjaukite skersai ir išilgai ir sutepkite plaktu kiaušinuku(kai plaksite kiaušinius įdarui,tuomet šiek tiek pasilikite aptepimui).
Skanaus

                                                            

Mano šunytis

Karšta,karšta lauke,labai karšta.O mano šuniukas Toriukas jau visas apaugęs plaukais,visas garbanotas,jau tiesiog nebegali kvėpuoti.Taip ,kad čiupau telefoną į rankas,ir paslaugos šunų kirpykloje jau užsakytos.Vakare su tečiu riedės grąžintis.Gaila,nenufotografavau prieš kirpyklėlę,koks buvo meškinas.Na,o va grįžus po kirpyklos negaliu su jumis nepasidalinti nuotraukomis


trečiadienis, birželio 01, 2011

Kuriam alpinariumą

Žinote,ką veikiame su vyru, gražiais, ilgais, jau beveik vasariniais vakarais?Ogi kiekvieną vakarą skrendame į sodybą ir ten kuriame grožį.Beveik amžių skaičiuojančią sodybą bandome prikelti gyvenimui.Iš ,,piktų žolių,,bandome atkovoti kiekvieną sodybos plotelį.Oi .daug darbelio dar ten laukia,bet labai malonu dirbt,kai pamatai rezultatą.Ir tai labai džiugina akį ir sielą.Ir jėgos atrodo sugrįžta,kai kažką įdomaus sukuri.Daug dar norėtųsi įgyvendinti svajonių.Bet tam reik laiko.Na,po truputį,po truputį.........Vistiek jau dabar daug gražiau negu prieš tai išvystas vaizdelis.Pirkome sodybą tuomet,kai neįmanoma buvo niekur nieko rast.kainos buvo kosminės.O mums tik nusipirkus ir ,,krizė,,prasidėjo. Tada ir sodybų atsirado ir kainos nukrito.Na,bet taip mums jos reikėjo.Pakerėjo,užbūrė kažkokia nepakartojama sodybos aura,kurią tik pajutau ten įžengus.
Kieme didžiulės senos obelys,daug prikritę obuolių,kurie niekad nerinkti,taip ir tupėjo žolėje.O aš ėjau ,atsistojus ant jų slidinėjau,vos negriuvau,o viduje kartojau-aš noriu šios sodybos.Aplink laukai,laukai ir mintys bėga bėga per juos......tą darysiu,taip pakeisiu,šitą pastatysiu.,čia tvenkinį iškąsiu .....daug darbo laukė mūsų .Pirmiausia reikėjo  iš visų pakampių šiukšlių daug surinkt,surinkt iš žolės tuos supuvusius obuolius,nugriaut daug nereikalingų pastatų ir t.t........
Na,o apie tai kitoje temoje plačiau
O dabar trijų vakarų darbą jums noriu parodyti.Greiti visgi mes abu.Dviese ravėjom gerai gerai užžėlųsį kalnelį,kuriame prieš du metus buvau sodinusi gėlytes,o dabar bandėme jas surast tarp piktžolių..Kažkada jas sodinau,kai iškąsus tvenkinį  buvo suformuotas kalnelis prie prūdo.Žemė klaiki,ta vadinama šlyna,ėjau tada rudenį,slidinėjau ir kaišiojau gėlytes,duotas draugės.Kaišiojau ir galvojau,vistiek čia niekas neaugs.Na .bet gaila išmest. Bet kaip nekeista,jos gerai prigijo ir puikiai auga.Tai pamatysite patys.O dabar ant to kalniuko kuriame ,,alpių kalnelius,, ,kaip visa tai pavadino ,vakar užsukęs vienas pažįstamas.Tai gi,su laiku gal kas gražaus ir gausis.


 Čia turėjau didelę ,gražią draugę

 Bedirbant nespėjau ir pamatyti,kaip baigė nusileisti saulė.Bet kiek spėjau ,tai čiupau greit fotoaparatą

Tai tiek.Mūsų kalnelis tik įpusėjo.Pabaiga nors ne už kalnų,bet dar reik padirbt.Kadangi mulčių darau pati ,tai užima gerokai laiko.Na ,bet po truputį ,po truputį ir į priekį.....