trečiadienis, birželio 01, 2011

Kuriam alpinariumą

Žinote,ką veikiame su vyru, gražiais, ilgais, jau beveik vasariniais vakarais?Ogi kiekvieną vakarą skrendame į sodybą ir ten kuriame grožį.Beveik amžių skaičiuojančią sodybą bandome prikelti gyvenimui.Iš ,,piktų žolių,,bandome atkovoti kiekvieną sodybos plotelį.Oi .daug darbelio dar ten laukia,bet labai malonu dirbt,kai pamatai rezultatą.Ir tai labai džiugina akį ir sielą.Ir jėgos atrodo sugrįžta,kai kažką įdomaus sukuri.Daug dar norėtųsi įgyvendinti svajonių.Bet tam reik laiko.Na,po truputį,po truputį.........Vistiek jau dabar daug gražiau negu prieš tai išvystas vaizdelis.Pirkome sodybą tuomet,kai neįmanoma buvo niekur nieko rast.kainos buvo kosminės.O mums tik nusipirkus ir ,,krizė,,prasidėjo. Tada ir sodybų atsirado ir kainos nukrito.Na,bet taip mums jos reikėjo.Pakerėjo,užbūrė kažkokia nepakartojama sodybos aura,kurią tik pajutau ten įžengus.
Kieme didžiulės senos obelys,daug prikritę obuolių,kurie niekad nerinkti,taip ir tupėjo žolėje.O aš ėjau ,atsistojus ant jų slidinėjau,vos negriuvau,o viduje kartojau-aš noriu šios sodybos.Aplink laukai,laukai ir mintys bėga bėga per juos......tą darysiu,taip pakeisiu,šitą pastatysiu.,čia tvenkinį iškąsiu .....daug darbo laukė mūsų .Pirmiausia reikėjo  iš visų pakampių šiukšlių daug surinkt,surinkt iš žolės tuos supuvusius obuolius,nugriaut daug nereikalingų pastatų ir t.t........
Na,o apie tai kitoje temoje plačiau
O dabar trijų vakarų darbą jums noriu parodyti.Greiti visgi mes abu.Dviese ravėjom gerai gerai užžėlųsį kalnelį,kuriame prieš du metus buvau sodinusi gėlytes,o dabar bandėme jas surast tarp piktžolių..Kažkada jas sodinau,kai iškąsus tvenkinį  buvo suformuotas kalnelis prie prūdo.Žemė klaiki,ta vadinama šlyna,ėjau tada rudenį,slidinėjau ir kaišiojau gėlytes,duotas draugės.Kaišiojau ir galvojau,vistiek čia niekas neaugs.Na .bet gaila išmest. Bet kaip nekeista,jos gerai prigijo ir puikiai auga.Tai pamatysite patys.O dabar ant to kalniuko kuriame ,,alpių kalnelius,, ,kaip visa tai pavadino ,vakar užsukęs vienas pažįstamas.Tai gi,su laiku gal kas gražaus ir gausis.


 Čia turėjau didelę ,gražią draugę

 Bedirbant nespėjau ir pamatyti,kaip baigė nusileisti saulė.Bet kiek spėjau ,tai čiupau greit fotoaparatą

Tai tiek.Mūsų kalnelis tik įpusėjo.Pabaiga nors ne už kalnų,bet dar reik padirbt.Kadangi mulčių darau pati ,tai užima gerokai laiko.Na ,bet po truputį ,po truputį ir į priekį.....