Lėlė Tilda-paplūdimio mergaitė

Ilgai puoselėjau viltį pasiūti savo rankų darbo lėlę.Tačiau ,tai buvo man ,atrodė neįgyvendama svajonė.Nes nelabai mėgstu imti adatą į rankas.Nors mokyklos laikais siūdavome su drauge  ir kelnes,ir švarkus ir viską kas šaudavo į galvą.Nes mūsų  mokyklos laikais nebuvo tokio pasirinkimo rūbų ,kaip dabar.O pasipuošti visada ir visur norėdavosi.Ir griebdavom adatą į rankas.Na ir nuo tų mokyklos laikų nieko rimto daugiau ir nesusiūvau.
O dabar noras buvo didesnis už baimę,ar kas nors pavyks.Daug laiko praleidusi internete,išsityrinėjusi siūvimo lėlių tildų(kažkodėl jos mane labiausiai sužavėjo.Jeigu kas nežino,tai skandinaviško stiliaus interjerinės lėlytės,kurių veido išraiška daugiau yra įsivaizduojama,nes jos neturi burnytės,o kartais ir nosytės. ) visus niuansus ,ėmiausi darbo.Pirmas darbas būna visada sunkiausias.Nežinai,nesi įgūdęs šių lėlyčių siuvėjas.Tai tik pirmi bandymai.Pradžai aišku buvo nuo iškarpų ,kurias atsisiunčiau iš interneto.Pradėjus darbą,kaip visada,iškyla kur kas daugiau klausimų,negu tik tuomet,kol tik renki visa info.Išsikirpau,susiūvau,o po to prasidėjo sunkiausias man darbas.Išversti lėlytės iškarpą į gerąją pusę ir prikimšti sintepono.

Išversti tikrai buvo sunku,viena kojytė net suplyšo.Teko susiūti kitą.Jos kojytės ir rankytės tokios laibos ,tikra manekenė.....Vyko vyko darbas.Vieną vakarą,antrą vakarą ir t.t........Bet tai nebuvo vien tik darbas,tai kartu ir meditacija,į kurią pasineri siūdamas.Na ir po keleto vakarų darbo,štai pasaulį išvydo tokia lėlytė.Santūri,švelni,visai ,,neįdegusi,,geltonkasė.Kažko ,žiūrint į ją,man dar trūksta.....na ,bet viskas su laiku....o dabar parodysiu ir jums Tildą,pliažo mergaitę.....pozuojame.....

Dabar pagavus įkvėpimui,žinau,kad tobulinsiu savo įgūdžius lėlių siuvime.Ir ,manau,pasidalinsiu su jumis foto ir savo mintimis.

Ir dar daug noriu išbandyti ....ir dekupažą jau bandau,o ateity ir skrebinimas įdomu būtų