Žiedai žiedeliai

Malonu,kad jūs užsukate į mano užrašus.Čia jūs visada esate laukiami ir geidžiami.O aš negaliu ,ir vsi negaliu atsidžiaugti gamta visais metų laikais. Tačiau ,ypač šiuo metu ,toks grožis gamtoje,laukuose,miškuose ir mūsų darželiuose ir soduose( na neskaitant žolių,su kuriomis visai nebespėjame kovoti).Sodyboje nieko atrodo daugiau ir nedarome ,o tik kovojame su jomis. Juk toks grožis,kada žolytė trumpai nupjauta.Nors prisiminus mano vaikystę kaime,niekas taip nešienaudavo labai jau labai to kiemelio.Lakstydavai basa per rasotą pievą ir kiemelį ir toks kaifass......tik dabar tai įvertini ir supranti,juk toks malonumas.Toks vėjavaikiškas gyvenimėlis buvo.Niekas atrodo niekur neskubėdavo ir visur spėdavo.O dabar visi nebebėga,o jau tiesiog skraido.Pamiršdami paklausti vienas kito kaip gyvena,kaip jaučiasi,kas geresnio.......oi aš jau čia labai nukrypau.Bet tiesiog užplūdo malonūs jausmai ,nukeldami mane į daug metų atgal......
Vyrui ,jis taip sako,jau baisu pagalvoti,kad  vėl reiks pjauti žolę.Na,bet ką darysi........Imam į rankas žoliapjovę ir žingsniuojame.....

Nors ir labai gera mūsų žoliapjovė ,bet ,kadangi sodyboje esame turtingi žemės plotais aplink sodybą,tai sugalvojame vis didesnes plantacijas nušienauti.Tad ir vaikštom vairą įsikabinę bene visą dieną.oi kaip reikia traktoriuko......

oi palaukite,juk apie žiedus žiedelius susiruošiau rašyti,bet visai nukrypau...... Įsižiūrėkite iš arčiau ....ir pasidžaikite kartu su manimi.Tiesa,nesu tokia gera fotografė,nes fotoaparato galimybes dar ne visas įkandau.Dažniau po ranka pakliūna mobilus telefonas.Su juo ir užfiksuoju ką sugalvojus

Štai ši gėlelė ankstesnių šeimininkų palikimas.......

O štai čia pirmas mano petunijos žiedelis,kurį ant palangės puoselėjau iš mažos sėklytės,visą žiemą ant palangės.Ir štai jau ji mane džiugina....

O štai mano močiutės dovana -pelargonija.Kurią auginau  irgi ant palangės,o dabar ji džiaugiasi saulutės spinduliais lauke......man tai senovinės ir pačios gražiausios gėlės.Kurių būdavo pilnos palangės.O dabar kažkodėl mes džiaugiamės atveštinėmis gėlėmis,o senas ,gražias gėlytes baigiami pamiršti.beje,kažkodėl man nepatikdavo anksčiau šių gėlių kvapas....

O štai ši gražuolė atkeliavo iš  mano  draugės  iš Vilniaus.....dabar ji apsigyveno sodyboje.....

Nors ir nesu didelė fanatė gėlininkystės,tačiau keletas žiedų  užaugintų pačios ,labai džiugina širdelę ir akeles

o štai  puokštė mano brangiausiajam,kuris prasitarė ,kad labai mėgsta lubinus.....kurių radau prie pat namų esančiame miškelyje

O štai šitos didelės ,,puokštės,,,  .kaip aš sakau, pražydusių jazminų ,reik perduot jums ne vaizdą,o kvapą......nepakartojama.....su laiku prie jų  bus įkurta pasisėdėjimo vietelė......gaila,kažkaip labai neužtenka viskam laiko......